žaisti

1 žaĩsti, žaĩdžia, žaĩdė DŽ, žáisti, žáidžia, žáidė J.Jabl, Š, K.Būg, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; SD¹38,47, SD78, Lex81, KlC62, R, MŽ, MŽ445, D.Pošk, Sut, M, L, ŠT239,265 1. intr. nj. linksmai leisti laiką ką veikiant; turėti pramogą: Kūdikiai žáidžia K. Vaikai žáidžia ant pryvartės KII195. Žaĩsti su šuniu NdŽ. Kiaušinius ridydavo, eidavo į kaimą su jais žaĩst Sk. Juzelė sėda linksmus, kiaurai juokas i juokas, žaĩda Trk. Dideliai anam tinka vaikai, myluo[ja], žaĩda Šts. Žaĩdte (žaiskite) savo kieme Str. Ganyt reikėjo nuo septynių metelių, nebuvo kada žaĩdžia Svn. Taigi žaĩsdavai vaikai, kai jau ganydavais: vienas eiguliu bus, kiti bėga jau į šoną Mšk. Ką tu žaĩsi vienas pats su karvėms Akm. Karvės gerai vaikšto, o piemenys žaidžia buruliais Rod. Išeis motinelė pri ūkininko pri darbo, o vaikas paliekta žaĩst, lenda po krosnės, pelenų priėda Krp. Žaisdavom po lauką: kiaulę dvaran varo, užrišia akis Kpr. Aš daugiausia mėgėja buvau žaĩdant virti i kepti iš molio Kl. Jei mažas vaikas ima knygas žaist, tai iš jo bus mokytas žmogus LTR(Pmp). Susitaikykita ir žaiskita padoriai, vaikučiu, kaip broliukam dera V.Krėv. Notsiliko ant noprosnų daiktų, notsiliko su vaikais žaist, tiktai atsiliko daryt tatai, kas buvo valia Tėvo jo MP60. Vaikai paikieji neprašo tiektai vaikiškų ir žalingų daiktų kaip peilių, idant žáistų DP222. Lepinsiegu sūnų, ižgandins tave, o jei žaisi su sūnumi, nuliūdins tave DP65. Kur nū yra anie … kunigaikščiai …, kurie sau žáidžia su paukščiais medžioklėse DP582. | Ka pradėjo žaĩsti (domėtis) akminimis i nenustojo Yl. ^ Žaidžia kaip katė su pele PPr442. Adata nežaidžiama, pirkioj neperdžiama KrvP. Neišmanai pautu žáist, žáisi šūdu Sch92(B). Nežaisk su ugnia, tei nesudegsi Brž. | refl.: Vaikas vienas žaĩdžiasi Dkš. Jis tę su peiliu žaĩdžias Vrn. Mes valgėm, o vaikai žaĩdėsi Brb. 2. tr., intr. Q67, LEVIII119 laikantis tam tikrų taisyklių sportuoti, rungtyniauti, imtis ir pan.: Pilinę žaidžiu SD250. Mokyklos aikštelėje, kurioje per pertraukas vaikai žaidė kvadratą, rėpsojo dengtas sunkvežimis V.Bub. Liškomis žaidžiu SD13, MŽ, MŽ111. Kauleliuoju, kauleliais žaidžiu SD107. Į kėglius žaidžiu MŽ425. Į kėgelius žaisti MŽ, MŽ²129. Su bale (su baliu; minkšta kulka; minkštkulke) žáisti KI169. Kai žaidì peilio, reikia girdėt, jaust, reikia mokėt mest Č. Verpeliais žáisti KII195. Žaĩsti biliardu NdŽ. Tesikelia dabar jaunikaičiai ir težaidžia (eina imtynių) po veidu mūsų Ch2Sam2,14. Plebonai afieros ir bažnyčios nebeveizdėjo, bet tekėjo žaislų namuosna ir veizdėjo, kuriuo būdu pilynę mušė ir kitaipo žaidė BB2Mak4,14. ║ intr. N, J.Jabl, LD29(Zt, Lz) lošti (ppr. kortomis) azartinius žaidimus: Žaidžiu ažu pinigus SD¹61. Labai žaidžia į kortas, su kortomis R102, MŽ133. Kortosna žáidžia Zt. Kiaulėn žaĩdžia Dbč. Tada jis ėmė dažniau lankyt karčemą, girtuokliaut ir iš pinigų su sukčiais žaist LTR(Aln). Jis įprato žaisti ir daužytis po smukles J.Balč. Tada tarė Mykolas: „Jeigu jūs nenorite su manimi kortomis žaisti, tad eikite laukan iš mano dvaro“ BsMtII112. Ne kortomis žaist, ne girtaut SPI43. 3. tr., intr. Zt, Lz šokti, eiti ratelio, linksmintis: Jaunūmenė šoks, dainiuos ir žaĩs (nj.) Rdn. Žmonės dabar kits kitą šventomis dienomis ragina eiti karčemon žaistų, šokinėtų BPI96. Mes čia pataikaujame, žaidžiame, šokinėjame ir linksminamės DP10. Po tam pasisėdo žmonės valgyti bei gerti ir pasikėlė žaisti BB2Moz32,6. Kad teipo tiktų žaisti ir mįslius minti, kas žmogiškajai natūrai pritinka MT25. 4. intr. LzŽ žaismingai, grakščiai judėti (apie paukščius, gyvulius, žuvis ir pan.): Katinėlis atsigulė aukštinykas ant suolo ir žaidė kojukėm su diržu LTR(Mrj). Žaidžia įvairaus amžiaus gyvūnai, bet labiausiai mėgsta žaisti jaunikliai rš. Juokiasi ir žaidžia mariose didė žuvis SPI270. Ar žaidžia plaštakės po pievas gėlėtas? S.Nėr. Su žuvele žaidžia ūdra, su žagaru – vilkiukas, su vištos sparnu – lapiukas L.Gut. Gyvis, arkliai ir avytės … žáidžia valniai an pievos Aru34(Lz). Gegužės ir strazdai, sumišai lakstydami, žáidė K.Donel. Apie sodelį sakalai žaidžia LLDII138. Kregždė žaidžia R320, MŽ, MŽ428, MŽ²141. 5. intr. DŽ, NdŽ prk. žaismingai rodytis, reikštis (ppr. mirgant): Saulė žaidžia milijonais spalvų stebuklingais spinduliais L.Dovyd. Kai aplinkui viskas buvo tik pilka, tasai saulės spindulys buvo toks skaistus, auksinis, žaidžiantis J.Sav. Linksma ugnelė žaidė sausuose pagaliuose M.Katil. Vandens srovės žaidžia su žilvičių šaknimis S.Zab. Auksinės vilnys žaidė be vėjo S.Nėr. Žvaigždės žydi, žvaigždės žaidžia – kaip gražu! J.Aist. Štai kaip tie žemčiūgai žaidžia. Net akys raibsta P.Vaičiūn. Vei saulelė ant dangaus išgaidrinto sėdėdama žaidžia K.Donel. 6. intr. prk. neatsargiai elgtis, rizikingai veikti: Žaĩsti su ugnimi DŽ¹. Žaĩsti gyvybe DŽ¹. O jūs nežaiskite žilagalvio kovotojo garbe! J.Gruš. Su istorija žaisti negalima, kad ir kokių tikslų siektum rš. Tamsta žaidi savo sveikata, – piktai kalbėjo vyriausiasis gydytojas V.Bub. 7. intr., tr. SD105, Kos151, SchG320, KI157, KII22,195, BzBkXXVII183, DŽ, KŽ griežti (instrumentu) melodiją: Ant vamzdžio žaisti N. Ant smuiko, į smuiką žaidžiu R165, MŽ217. Žaisk man ant smuiko, aš tau užmokėsiu B470. Kanklėmis žaisti B313. Citražaidis, ant citros žaidžiąs SD33. Bevalgant žáidė muzikantai KBI35. Giedama (žaidžiamà) žymelė (nata) KII94. Muzikantas … žaidžia, kad negali atsiklausyt! LTI17(Bs). Anas žáist moka (skripka) Š(Lz). Pasamdė muzikantą, katris gražiai žáidžia Zt. Nusiveža muziką ir jiemi žáidžia LzŽ. Muziką pataiso, žáidžia Zt. Ūžkim, šokim, dainuokim, ant kanklužėlių žaiskim BsO292. Žáidžia triūboms ir trimitoms, linksmin mane nuliūdusį JD1233. Čia negirdėsiu tavo, dūkryte, muzikantėlius žaidžiant KlvD262. Atėjo jis į tą jų svodbą, kaip pradėjo žaisti, anie susikabinę – šokt BsMtI37. Muzikantai žaidžia ir su būbneliais gražiai pritaria Tat. Pusrytį belaikant žaidė vokiečių kolonijos trimitų muzikė patriotiškas giesmes LC1883,12. Tuo pulkai jų (bičių) pro plyšius išlįsti pagavo ir lakstydami su birbynėmis žáisti pradėjo K.Donel. Būbnykite, argonais žaiskite, giesmes tūlas pradėkite SGII42. Ieškokite vyrą, kurs gerai mok strūnų žaislu žaisti CII533. Giedokim … Poną šlavindami, … ant arfos žaisdami KN247. Balse linksmų triūbų Dievą savą garbinkit ir priprovose visokiose Ponui žaiskit PK102. Dovydas, žaisdamas ant arfos, atatremdavo jį nuog ano (velino) SPII58. Senieji nebesėd po vartų ir jauniški nebežaidž strūnomis BBRd5,14. Dieve, … eš tau žaisiu ant psaltieriaus dešimties strūnų BBPs144,10. Žaidėm jums ant vamzdžių, o nešokinėjot, giedojom giesmes gedulingas, o neverkėt BtMt11,17. Giesmėmis giedokiat ir žaiskiat Ponui širdysa VlnE119. ║ tr. griežiant garbinti: Dovydas ir visi izraelitėnai žaidė Viešpatį iš visos sylos CII1. ║ dainuoti, giedoti: Alasu žaidžiu, balsą rangau R92, MŽ121. Eskimai ant vargonų Viešpačiui gražiais balsais šlovingai giesmes žaidž Ns1858,1. ║ intr. čiauškėti, čiulbėti: Kregždė žáidžia, šneka KII173. Aplink daržą žaid [l]akstingaleliai RD109. 8. (neol.) intr., tr. vaidinti scenoje: Kiekvienas žaidžia, kalba ir daro, kaip ir kas tik jam pasidaboja TS1904,2. Vislab tai mūsų dainose bei pasakose žaidžia nemenką rolę LTI1(Bs). Nieko nestebino ir žymesnės rolės nežaidė LTII236. | prk.: Jie ir toliau tik žaidžia derybas tam, kad užkalbėtų dantį pasaulio visuomenei sp. 9. tr. KBII130, N(Rg), KGr318, K, BzF202, J.Jabl(Als) euf. versti santykiauti lytiškai: Žaidu, pisu D.Pošk. Moteriškę žáisti KI195. ^ Eik į Žaliąją voverų žáist Krkn. Labai mergomu sarmata žodis žáisti Dv. ║ vaisinti (paukščius, gyvulius): Žąsinas žąsį žáidžia Lz. 10. tr. prk. eikvoti, švaistyti: Žaisti, t. y. už niekus išleisti J.

◊ ugnimì žaĩsti pavojingai elgtis: Grafaite, tamsta žaidi ugnimi! A.Vien.

\ žaisti; apžaisti; atžaisti; įžaisti; išžaisti; nužaisti; pažaisti; peržaisti; pražaisti; prižaisti; razsižaisti; sužaisti; užžaisti